Kardinolas Tauran komentavo islamo mokslininkø laiðkà
 
 

(KAP, KAI) Spalio 12 d. Popieþiðkosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran Vatikano radijui komentavo 138 islamo dvasininkø bei teologø laiðkà popieþiui Benediktui XVI, Konstantinopolio ortodoksø patriarchui Baltramiejui I ir anglikonø primui arkivyskupui Rowanui Wiliamsui. Pasak kardinolo Tauran, ði iniciatyva yra dràsinanti: gera valia ir dialogas gali áveikti iðankstinius nusistatymus. Ádomu, kad sunitø ir ðiitø atstovai bendrai laiðke reiðkia gerà valià, be kita ko, gausiai cituodami Biblijà. Kardinolas Tauran pabrëþë, jog plëtoti tolesná dialogà teikia vilties trys dokumento principai: tai, kad yra vienas Dievas; kad ðis Dievas myli þmones ir jie turi já mylëti ir tai, kad Dievas ragina kiekvienà þmogø mylëti savo artimà. Pasak kardinolo, aukðtieji islamo dvasininkai turi paaiðkinti savo ðalininkams ir tikëjimo broliams, jog smurtas ir religija nëra suderinami. Islamo mokslininkø laiðke teigiama, jog bendra þmonijos ateitis ir pasaulio likimas priklauso nuo to, ar musulmonai ir krikðèionys sugebës taikiai sugyventi. Islamo dvasininkø bei mokslininkø laiðko iniciatyva kilo Amane ásikûrusioje tarptautinëje nepriklausomoje nevyriausybinëje organizacijoje, beveik 25 metus besidarbuojanèioje krikðèioniø ir musulmonø dialogo srityje.

Kardinolas Jean-Louis Tauran komentavo islamo dvasininkø laiðkà taip pat interviu prancûzø katalikø dienraðèiui La Croix. Popieþiðkosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas iðkëlë religijø potencialà ugdant taikà ir teigë, jog pasaulis bûtø kitas, jei tikintieji gyventø pagal iðpaþástamà tikëjimà. Jis reiðkë ásitikinimà, jog karø ir konfliktø prieþastis yra ne religijos, bet þmonës. Taèiau galiausiai iðeina taip, kad dël tokiø þmoniø, kurie religijos teiginiais pasinaudoja grásdami teroristines akcijas, imama kaltinti religijas. Prancûzø kardinolas sakë: „Bijome suterðtos terorizmo religijos.“ Komentuodamas 138 musulmonø dvasininkø laiðkà popieþiui, kardinolas teigiamai ávertino ðià iniciatyvà. Jis sakë, kad galbût pirmà kartà musulmonai, kalbëdami apie Jëzø, rëmësi Naujojo Testamento, o ne Korano citatomis.

Kardinolas Tauran tame paèiame interviu taip pat paaiðkino, jog 1986 m. Asyþiaus maldos uþ taikà susitikime religijø atstovai meldësi atskirai, todël negalima susitikimo kaltinti dël tariamo sinkretizmo. Popieþiðkosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko nuomone, su kai kuriomis religijomis galima vesti teologiná dialogà, taèiau ðiuo metu toks dialogas neámanomas su islamu, kadangi musulmonai nepriima diskusijos apie Koranà, laikydami, jog jis paraðytas „diktuojant Dievui“. Kardinolas Tauran atkreipë dëmesá, jog tokia kategoriðka interpretacija trukdo diskutuoti apie musulmonø tikëjimo turiná.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt